Ūkininkams atrodo, kad skaitmeninimas – tai sudėtingas link tvaraus ūkio vedantis procesas. Ir net nepabandę pasinaudoti sukurtomis skaitmeninėmis priemonėmis jie atgręžia nugarą galvodami, kad tam reikia atskiro etato – atskiro žmogaus, kuris gebėtų tai daryti. Bet kam išlaidauti ten, kur tikrai to nereikia?
Pajamos ir išlaidos
„Skaitmeninimas neaplenkė žemės ūkio. Derliaus norima kasmet vis didesnio, bet pasiekti tai stengiamasi kuo tvariau – kuo mažiau patiriant sąnaudų ir nedarant žalos nei gamtai, nei dirvožemiui. Tai padaryti be tikslaus, precizinio ūkininkavimo neįmanoma. Būtina skaičiuoti išlaidas sėkloms, trąšoms, augalų apsaugos priemonėms, reikia fiksuoti pajamas, atsižvelgti ir į teisės aktų reikalavimus. Ūkininkai turi naudoti tuos produktus taip, kaip yra nurodyta – atsižvelgti į nustatytas normas“, – štai taip kalbą apie išmaniąsias technologijas, pasiekusias ir Lietuvos žemės ūkį pradėjo „Linas Agro Group“ priklausančios bendrovės „Geoface“ projekto vadovas Giedrius Žiūraitis.
Išmanioji sistema
„Linas Agro“ bendrovė ūkininkams siūlo lietuvių sukurtą skaitmeninę žemės ūkio valdymo programą „Geoface“. Ši išmanioji sistema suteikia galimybę nuotoliniu būdu reguliariai stebėti pasėlių būklę, įvertinti problemines lauko vietas, planuoti tręšimą bei purškimą, – veiksmingai atlikti kasdienius darbus. Taigi ši programa yra skirta augalininkystės ūkiams veiksmingai valdyti.
Naudojantis „Geoface“ programa kelių mygtukų paspaudimu ūkininkas savo laukų žemėlapį gali atsisiųsti arba iš Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC ) sistemos, arba pasinaudoti žemėlapiu, sudarytu pagal pateiktas praėjusių metų deklaracijas.
„Kuriant „Geoface“ programą buvo numatyta apsauga ir nuo galimų žmogaus klaidų. Jeigu ūkininkas netinkamai parinktų pesticidų kiekį ir, suvesdamas duomenis į elektroninę sistemą, padarytų grubią klaidą, programa apie tai įspėtų primindama, kad normos yra viršijamos.
Didelis programos privalumas yra ir tai, kad duomenis apie purškimo laiką bei naudotas priemones iš jos paprasta nusiųsti kontroliuojančioms valstybės institucijoms, pavyzdžiui, sukelti į ŽŪIKMC sistemą paseliai.vic.lt.
Užgaištama vos keletas minučių, kol užpildoma lauko istorija – suvedami duomenys, kokiais produktais ir kada buvo nupurkšti pasėliai“, – sakė G.Žiūraitis. Be to, reikalavimai deklaracijoms pateikti kasmet vis griežtėja – skiriamas vis trumpesnis laikas tokiems duomenims pateikti, o programa šiuos procesus padaro paprastais. Pavyzdžiui, ūkininkai, apdorojantys per 200 ha žemės ūkio naudmenų ar kitų plotų, elektroninį Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje turės pildyti nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos.
Trąšų naudojimas taip pat akylai stebimas – tręšiamųjų produktų apskaitos elektroninį žurnalą turi pildyti ūkininkai, dalyvaujantys ekologinėse sistemose ir kaimo plėtros intervencinėse priemonėse, kuriose draudžiama naudoti tiek organines, tiek mineralines trąšas. Žurnalą jie turi pildyti, kai tręšiamuosius produktus panaudoja kituose savo valdos laukuose.
Bet nuo rudens – nuo rugsėjo 1-osios jau visi ūkiai privalės pateikti tręšimo duomenis. „Programą taip sukūrėme, kad joje būtų galima pateikti visus – kenkėjus, ligas bei piktžoles naikinančių chemikalų naudojimo duomenis, taip pat ir trąšų. Visa tai padaryti naudojantis šia programa yra paprasta, pakanka kelių mygtukų paspaudimų – tereikia internetu prisijungti prie savo paskyros“, – sakė G.Žiūraitis.
Tręšimo žemėlapiai
Pasak G.Žiūraičio, svarbu yra tai, kad, naudojantis „Geoface“ programa galima sudaryti tikslius laukų tręšimo žemėlapius. Tręšimas kintama norma yra būtinybė, o „Geoface“ tai padaro prieinama kiekvienam ūkininkui. Tvariai ūkininkaujant trąšų kiekviename lauke reikia tiek išberti, kad jas visas sunaudotų augalai, antraip jų likučius iš dirvožemio išplautų lietus, ir trąšos patektų į paviršinio vandens telkinius.
Azotas yra vienas svarbiausių augalų mitybos elementu. Naudojantis palydovinėmis nuotraukomis – palydovinę (faPAR) informacija, kaip ir azoto jutikliais – optiniais matavimo prietaisais, montuojamas ant traktoriaus stogo, galima išmatuoti azoto kiekį pasėliuose, taigi kartu nustatyti jo poreikį konkrečiose lauko vietose.
Pagal technologiją, į hektarą anksčiau tolygiai būdavo išberiama 200 kg azoto trąšų, dabar gi tas pats kiekis tame pačiame plote paskirstomas netolygiai, bet pagal poreikį – atsižvelgiant į augalų būklę. „Tręšimo planas sudaromas kiekvienam laukui individualiai. Taip tręšiant gaunama dvigubą nauda. Netręšiant, kur nereikia, sutaupoma brangių azotinių trąšų, o tręšiant tikslingai – padidinamas derlius. Naudojantis „Geoface“ planuojant darbus tampa matomas ir veikliosios medžiagos kiekis hektarui, ir trąšų kiekis laukui. Programa duomenis automatiškai perkelia į elektroninį tręšimo žurnalą, kurio nebereikia atskirai sudarinėti atskirai“, – paaiškino Giedrius.
Paklausa didėja
Programa lietuvių, latvių bei anglų kalbomis buvo pradėta kurti 2019-aisiais, ir iki šiol buvo smarkiai patobulinta. Ar daug ūkininkų įprato ja naudotis? „Daug, – patikino G.Žiūraitis. – Mūsų bendrovė dirba ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, tad kiekvieną mėnesį sulaukiame vis naujo klientų srauto“. Pasak jo, kuo labiau valstybės spaudžia ūkininkus skaitmenizuoti ūkius, tuo daugiau jų kreipiasi į programos „Geoface“ kūrėjus. Ir tie, kurie pabando, nustemba suvokę, kaip paprasta ja yra naudotis. Pavyzdžiui, per keletą minučių galima deklaruoti kiekvieno lauko purškimo duomenis.
Tarkim, kviečiams esti naudojami 5–6 skirtingi produktai, kaip kad augimo reguliatoriai, herbicidai, mikroelementai, kitos augalų apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į nustatytas jų purškimo normas, suplanuojama, kuriuose laukuose kokios priemonės bus purškiamos bei kiek jų bus sunaudoja. Anksčiau visa tai buvo ranka pildoma popieriniuose žurnaluose, – dokumentuojant darbus taip kuriama kiekvieno lauko istorija. Dabar gi naudojantis programa galima stebėti sandėlio duomenis – fiksuoti, kokių augalų apsaugos priemonių bei trąšų įsigyjama, kiek už jas sumokėta, kiek – sunaudota.
„Ūkininkai nori kuo pigiau užauginti javus, o be analizės to nebūtų įmanoma padaryti – reikia stebėti kiekvieno lauko duomenis: neįmanoma ekonomiškai ūkininkauti neskaičiuojant išlaidų bei pajamų. Žinant savo laukų istoriją galima daryti daug tikslesnius sprendimus, kurie leidžia sutaupyti lėšų arba gauti didesnį derlių su tomis pačiomis išlaidomis. Žinant, kaip skirtingos grūdininkystės kultūros auga skirtingose vietos, galima priimti geresnius sprendimus, duodančius didžiausią ekonominę naudą“, – sakė Giedrius.
Daugialypė pagalba
Štai kokie dar yra „Geoface“ programos privalumai.
Planavimas. „Geoface“ programoje visų tipų ūkio darbai – sėja, tręšimas, purškimas – planuojami naudojant standartizuotą šabloną. Didelis privalumas yra prisitaikymas prie realių situacijų ūkiuose. Planavimas vyksta masiškai, automatiškai parenkant visus vienos kultūros laukus, suteikiant galimybe dalį laukų iš darbo plano išbraukti. Baigus darbus gali būti suvedamas ir užregistruojamas realus panaudotas kiekis, perskaičiuojamos ir užfiksuojamos tikros normos bei tikros sąnaudos. Naudotas sėklas ir trąšas ūkininkas nurodo pasirinkdamas iš nurodyto produktų sąrašo, sudaryto iš visų didžiųjų tiekėjų. Jeigu ieškomo produkto jame nėra, ūkininkas jį pats gali įrašyti į sąrašą. Pateikiama rekomenduojama sėjos norma ir sėjos normos skaičiuoklė. Prie planuojamos sėjos taip pat įmanoma pridėti reikalingus beicus ir mikroelementus.
Darbų kalendorius. Ši funkcija programoje leidžia viename lange patogiai matyti visus suplanuotus ir atliktus darbus. Skirtingos spalvos kalendoriuje žymi skirtingą darbų tipą, o pasirinktos dienos darbai matomi tiek kalendoriuje, tiek sąraše, tiek ir žemėlapyje. Taip iki minimumo sumažinama klaidų tikimybė.
Sėjomaina. Šiuolaikinių ūkio valdymo programų vienas didžiausių privalumų – patikimas informacijos saugojimas. Laikant ūkio duomenis sąsiuvinyje, rizikų kyla daug daugiau nei patikint juos gerai prižiūrimiems duomenų centrams. Dirbant „Geoface“ aplinkoje galima patogiai susivesti praėjusią visų laukų sėjomainą ir planuoti ją ateičiai. Ši informacija yra lengvai prieinama ir patikima – atlikti darbai, sunaudoti produktai, pasirinktos auginimo technologijos bus pasiekiamos ir po daugybės metų.
Laukų stebėjimas. Ne mažiau už patogų darbą su programa yra galimybės tiksliai įvertinti laukų problemines vietas ir laiku priimti reikalingus sprendimus. Atsisiuntus laukų žemėlapį galima naudotis viena reikalingiausių programos funkcijų – stebėti laukus nuotoliniu būdu. Naudojant šiuolaikines technologijas, – palydovus, spektrines kameras ir sudėtingus algoritmus (faPAR) – augalų vegetacijos pakitimus ir problemines vietas laukuose galima fiksuoti kas tris dienas. Pastebėjus vegetacijos netolygumus galima ieškoti problemų melioracijos sistemoje, dirvožemyje ar kur kitur. „Geoface“ suteikia galimybę, naudojantis melioracijos schemomis, nustatyti tikslią jų vietą lauke ir suremontuoti drenažo sistemas atkasus jų žiotis.
Purškimų planavimas. Planuojantiems purškimą „Geoface“ programa pateikia tas augalų apsaugos priemones, kurių registracija galioja. Kartu yra nurodoma kiekvieno produkto leidžiama norma ir susiję naudojimo įspėjimai. Svarbi „Geoface“ funkcija – ji automatiškai sugeneruoja purškimų žurnalus. Šiuos žurnalus galima atsisiųsti PDF formatu arba patogiai, kelių mygtukų paspaudimu, nusiųsti tiesiai į ŽUIKVC (paseliai.vic.lt) sistemą.
Kainodara. Programoje „Geoface“ galima valdyti kelis ūkius iš vienos paskyros, keliomis paskyromis prisijungti prie vieno ūkio. Taip pat integruota vartotojų lygių sistema, kai skirtingi programos prisijungimai mato skirtingo lygio informaciją apie ūkį.
Kainodara yra siejama su ūkio dydžiu – programoje nurodomu hektarų skaičiumi.
Iki 100 ha turintiems klientams programa leidžiama naudotis neribotą laiką.
Ūkiams nuo 100 iki 300 ha metams abonimentas be PVM kainuoja 348 eurus arba 29 eurus per mėnesį.
300–600 ha dydžio ūkiams metų kaina sudaro 468 eurus arba 39 eurus mėnesiui,
600–1500 ha ūkiams – 588 eurus metams arba 49 eurus per mėnesį.
O turintiems 1500 ha žemės ir daugiau kaina suderinama individualiai.
Skaitykite daugiau lrytas.lt
