Uncategorized @lt

Geoface dalyvavo “Global Agri Tech & Food” konferencijoje

Naujienos • 2023 12 13

Gruodžio 7–8 dienomis Berlyne vyko Pasaulinė žemės ūkio technologijų ir maisto viršūnių konferencija „Global AgriTech & Food“. Žengdami koja kojon su naujausiomis pasaulio technologijomis, Geoface komanda įsigijo renginio tiesioginę transliaciją. Į renginį sukvietė kolegas iš Linas Agro, Linas Agro Grūdų centrų, Dotnuva Seeds ir Dotnuva Baltic, renginį stebėjome Lietuvos ir Latvijos biuruose.

Šis hibridinis renginys suvienijo įvairių sričių profesionalus, pradedant augalininkystės mokslininkais ir baigiant vertikalaus ūkininkavimo ekspertais, maisto gamintojais, „AgriTech“ specialistais bei kitais pramonės lyderiais.

Kalbėta apie:

naujausias inovacijas išmaniojo ūkininkavimo, tiksliosios žemdirbystės ir maisto gamybos sektoriuose.
dronus, daiktų internetą (IoT), automatikos įrankius, autonomines transporto priemones ir daug daugiau priemonių, padedančių ir padėsiančių ateityje didinti pasėlių derlių, pagerinti laukų valdymą bei sumažinti rankų darbą.

Tai buvo unikali galimybė gauti naujausią informaciją apie novatoriškus sprendimus žemės ūkio srityje, kurias ateityje planuojame pritaikyti Geoface veikloje.

Pradėti bijo, bet paskui nebepaleidžia iš rankų – skaičiuoja, o tada purškia ir beria trąšas

Naujienos • 2023 07 20

Ūkininkams atrodo, kad skaitmeninimas – tai sudėtingas link tvaraus ūkio vedantis procesas. Ir net nepabandę pasinaudoti sukurtomis skaitmeninėmis priemonėmis jie atgręžia nugarą galvodami, kad tam reikia atskiro etato – atskiro žmogaus, kuris gebėtų tai daryti. Bet kam išlaidauti ten, kur tikrai to nereikia?

Pajamos ir išlaidos

„Skaitmeninimas neaplenkė žemės ūkio. Derliaus norima kasmet vis didesnio, bet pasiekti tai stengiamasi kuo tvariau – kuo mažiau patiriant sąnaudų ir nedarant žalos nei gamtai, nei dirvožemiui. Tai padaryti be tikslaus, precizinio ūkininkavimo neįmanoma. Būtina skaičiuoti išlaidas sėkloms, trąšoms, augalų apsaugos priemonėms, reikia fiksuoti pajamas, atsižvelgti ir į teisės aktų reikalavimus. Ūkininkai turi naudoti tuos produktus taip, kaip yra nurodyta – atsižvelgti į nustatytas normas“, – štai taip kalbą apie išmaniąsias technologijas, pasiekusias ir Lietuvos žemės ūkį pradėjo „Linas Agro Group“ priklausančios bendrovės „Geoface“ projekto vadovas Giedrius Žiūraitis.

Išmanioji sistema

„Linas Agro“ bendrovė ūkininkams siūlo lietuvių sukurtą skaitmeninę žemės ūkio valdymo programą „Geoface“. Ši išmanioji sistema suteikia galimybę nuotoliniu būdu reguliariai stebėti pasėlių būklę, įvertinti problemines lauko vietas, planuoti tręšimą bei purškimą, – veiksmingai atlikti kasdienius darbus. Taigi ši programa yra skirta augalininkystės ūkiams veiksmingai valdyti.

Naudojantis „Geoface“ programa kelių mygtukų paspaudimu ūkininkas savo laukų žemėlapį gali atsisiųsti arba iš Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC ) sistemos, arba pasinaudoti žemėlapiu, sudarytu pagal pateiktas praėjusių metų deklaracijas.

„Kuriant „Geoface“ programą buvo numatyta apsauga ir nuo galimų žmogaus klaidų. Jeigu ūkininkas netinkamai parinktų pesticidų kiekį ir, suvesdamas duomenis į elektroninę sistemą, padarytų grubią klaidą, programa apie tai įspėtų primindama, kad normos yra viršijamos.

Didelis programos privalumas yra ir tai, kad duomenis apie purškimo laiką bei naudotas priemones iš jos paprasta nusiųsti kontroliuojančioms valstybės institucijoms, pavyzdžiui, sukelti į ŽŪIKMC sistemą paseliai.vic.lt.

Užgaištama vos keletas minučių, kol užpildoma lauko istorija – suvedami duomenys, kokiais produktais ir kada buvo nupurkšti pasėliai“, – sakė G.Žiūraitis. Be to, reikalavimai deklaracijoms pateikti kasmet vis griežtėja – skiriamas vis trumpesnis laikas tokiems duomenims pateikti, o programa šiuos procesus padaro paprastais. Pavyzdžiui, ūkininkai, apdorojantys per 200 ha žemės ūkio naudmenų ar kitų plotų, elektroninį Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje turės pildyti nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos.

Trąšų naudojimas taip pat akylai stebimas – tręšiamųjų produktų apskaitos elektroninį žurnalą turi pildyti ūkininkai, dalyvaujantys ekologinėse sistemose ir kaimo plėtros intervencinėse priemonėse, kuriose draudžiama naudoti tiek organines, tiek mineralines trąšas. Žurnalą jie turi pildyti, kai tręšiamuosius produktus panaudoja kituose savo valdos laukuose.

Bet nuo rudens – nuo rugsėjo 1-osios jau visi ūkiai privalės pateikti tręšimo duomenis. „Programą taip sukūrėme, kad joje būtų galima pateikti visus – kenkėjus, ligas bei piktžoles naikinančių chemikalų naudojimo duomenis, taip pat ir trąšų. Visa tai padaryti naudojantis šia programa yra paprasta, pakanka kelių mygtukų paspaudimų – tereikia internetu prisijungti prie savo paskyros“, – sakė G.Žiūraitis.

Tręšimo žemėlapiai

Pasak G.Žiūraičio, svarbu yra tai, kad, naudojantis „Geoface“ programa galima sudaryti tikslius laukų tręšimo žemėlapius. Tręšimas kintama norma yra būtinybė, o „Geoface“ tai padaro prieinama kiekvienam ūkininkui. Tvariai ūkininkaujant trąšų kiekviename lauke reikia tiek išberti, kad jas visas sunaudotų augalai, antraip jų likučius iš dirvožemio išplautų lietus, ir trąšos patektų į paviršinio vandens telkinius.

Azotas yra vienas svarbiausių augalų mitybos elementu. Naudojantis palydovinėmis nuotraukomis – palydovinę (faPAR) informacija, kaip ir azoto jutikliais – optiniais matavimo prietaisais, montuojamas ant traktoriaus stogo, galima išmatuoti azoto kiekį pasėliuose, taigi kartu nustatyti jo poreikį konkrečiose lauko vietose.

Pagal technologiją, į hektarą anksčiau tolygiai būdavo išberiama 200 kg azoto trąšų, dabar gi tas pats kiekis tame pačiame plote paskirstomas netolygiai, bet pagal poreikį – atsižvelgiant į augalų būklę. „Tręšimo planas sudaromas kiekvienam laukui individualiai. Taip tręšiant gaunama dvigubą nauda. Netręšiant, kur nereikia, sutaupoma brangių azotinių trąšų, o tręšiant tikslingai – padidinamas derlius. Naudojantis „Geoface“ planuojant darbus tampa matomas ir veikliosios medžiagos kiekis hektarui, ir trąšų kiekis laukui. Programa duomenis automatiškai perkelia į elektroninį tręšimo žurnalą, kurio nebereikia atskirai sudarinėti atskirai“, – paaiškino Giedrius.

Paklausa didėja

Programa lietuvių, latvių bei anglų kalbomis buvo pradėta kurti 2019-aisiais, ir iki šiol buvo smarkiai patobulinta. Ar daug ūkininkų įprato ja naudotis? „Daug, – patikino G.Žiūraitis. – Mūsų bendrovė dirba ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, tad kiekvieną mėnesį sulaukiame vis naujo klientų srauto“. Pasak jo, kuo labiau valstybės spaudžia ūkininkus skaitmenizuoti ūkius, tuo daugiau jų kreipiasi į programos „Geoface“ kūrėjus. Ir tie, kurie pabando, nustemba suvokę, kaip paprasta ja yra naudotis. Pavyzdžiui, per keletą minučių galima deklaruoti kiekvieno lauko purškimo duomenis.

Tarkim, kviečiams esti naudojami 5–6 skirtingi produktai, kaip kad augimo reguliatoriai, herbicidai, mikroelementai, kitos augalų apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į nustatytas jų purškimo normas, suplanuojama, kuriuose laukuose kokios priemonės bus purškiamos bei kiek jų bus sunaudoja. Anksčiau visa tai buvo ranka pildoma popieriniuose žurnaluose, – dokumentuojant darbus taip kuriama kiekvieno lauko istorija. Dabar gi naudojantis programa galima stebėti sandėlio duomenis – fiksuoti, kokių augalų apsaugos priemonių bei trąšų įsigyjama, kiek už jas sumokėta, kiek – sunaudota.

„Ūkininkai nori kuo pigiau užauginti javus, o be analizės to nebūtų įmanoma padaryti – reikia stebėti kiekvieno lauko duomenis: neįmanoma ekonomiškai ūkininkauti neskaičiuojant išlaidų bei pajamų. Žinant savo laukų istoriją galima daryti daug tikslesnius sprendimus, kurie leidžia sutaupyti lėšų arba gauti didesnį derlių su tomis pačiomis išlaidomis. Žinant, kaip skirtingos grūdininkystės kultūros auga skirtingose vietos, galima priimti geresnius sprendimus, duodančius didžiausią ekonominę naudą“, – sakė Giedrius.

Daugialypė pagalba

Štai kokie dar yra „Geoface“ programos privalumai.

Planavimas. „Geoface“ programoje visų tipų ūkio darbai – sėja, tręšimas, purškimas – planuojami naudojant standartizuotą šabloną. Didelis privalumas yra prisitaikymas prie realių situacijų ūkiuose. Planavimas vyksta masiškai, automatiškai parenkant visus vienos kultūros laukus, suteikiant galimybe dalį laukų iš darbo plano išbraukti. Baigus darbus gali būti suvedamas ir užregistruojamas realus panaudotas kiekis, perskaičiuojamos ir užfiksuojamos tikros normos bei tikros sąnaudos. Naudotas sėklas ir trąšas ūkininkas nurodo pasirinkdamas iš nurodyto produktų sąrašo, sudaryto iš visų didžiųjų tiekėjų. Jeigu ieškomo produkto jame nėra, ūkininkas jį pats gali įrašyti į sąrašą. Pateikiama rekomenduojama sėjos norma ir sėjos normos skaičiuoklė. Prie planuojamos sėjos taip pat įmanoma pridėti reikalingus beicus ir mikroelementus.

Darbų kalendorius. Ši funkcija programoje leidžia viename lange patogiai matyti visus suplanuotus ir atliktus darbus. Skirtingos spalvos kalendoriuje žymi skirtingą darbų tipą, o pasirinktos dienos darbai matomi tiek kalendoriuje, tiek sąraše, tiek ir žemėlapyje. Taip iki minimumo sumažinama klaidų tikimybė.

Sėjomaina. Šiuolaikinių ūkio valdymo programų vienas didžiausių privalumų – patikimas informacijos saugojimas. Laikant ūkio duomenis sąsiuvinyje, rizikų kyla daug daugiau nei patikint juos gerai prižiūrimiems duomenų centrams. Dirbant „Geoface“ aplinkoje galima patogiai susivesti praėjusią visų laukų sėjomainą ir planuoti ją ateičiai. Ši informacija yra lengvai prieinama ir patikima – atlikti darbai, sunaudoti produktai, pasirinktos auginimo technologijos bus pasiekiamos ir po daugybės metų.

Laukų stebėjimas. Ne mažiau už patogų darbą su programa yra galimybės tiksliai įvertinti laukų problemines vietas ir laiku priimti reikalingus sprendimus. Atsisiuntus laukų žemėlapį galima naudotis viena reikalingiausių programos funkcijų – stebėti laukus nuotoliniu būdu. Naudojant šiuolaikines technologijas, – palydovus, spektrines kameras ir sudėtingus algoritmus (faPAR) – augalų vegetacijos pakitimus ir problemines vietas laukuose galima fiksuoti kas tris dienas. Pastebėjus vegetacijos netolygumus galima ieškoti problemų melioracijos sistemoje, dirvožemyje ar kur kitur. „Geoface“ suteikia galimybę, naudojantis melioracijos schemomis, nustatyti tikslią jų vietą lauke ir suremontuoti drenažo sistemas atkasus jų žiotis.

Purškimų planavimas. Planuojantiems purškimą „Geoface“ programa pateikia tas augalų apsaugos priemones, kurių registracija galioja. Kartu yra nurodoma kiekvieno produkto leidžiama norma ir susiję naudojimo įspėjimai. Svarbi „Geoface“ funkcija – ji automatiškai sugeneruoja purškimų žurnalus. Šiuos žurnalus galima atsisiųsti PDF formatu arba patogiai, kelių mygtukų paspaudimu, nusiųsti tiesiai į ŽUIKVC (paseliai.vic.lt) sistemą.

Kainodara. Programoje „Geoface“ galima valdyti kelis ūkius iš vienos paskyros, keliomis paskyromis prisijungti prie vieno ūkio. Taip pat integruota vartotojų lygių sistema, kai skirtingi programos prisijungimai mato skirtingo lygio informaciją apie ūkį.

Kainodara yra siejama su ūkio dydžiu – programoje nurodomu hektarų skaičiumi.

Iki 100 ha turintiems klientams programa leidžiama naudotis neribotą laiką.

Ūkiams nuo 100 iki 300 ha metams abonimentas be PVM kainuoja 348 eurus arba 29 eurus per mėnesį.

300–600 ha dydžio ūkiams metų kaina sudaro 468 eurus arba 39 eurus mėnesiui,

600–1500 ha ūkiams – 588 eurus metams arba 49 eurus per mėnesį.

O turintiems 1500 ha žemės ir daugiau kaina suderinama individualiai.

Skaitykite daugiau lrytas.lt

Kodėl jau šį pavasarį verta naudoti išmaniąją ūkininkavimo sistemą GEOFACE?

Naujienos • 2023 04 04

Lietuvoje populiarėja lietuviška išmaniojo ūkininkavimo sistema GEOFACE, skirta augalininkystės ūkių valdymui. 2019 metais pradėta diegti sistema neatpažįstamai patobulėjo, o klientai ją vertina dėl valdymo paprastumo ir patogaus darbų planavimo. Prie išmanaus įrankio kūrimo prisidėjo ir pačių ūkininkų patirtis ir išsakyti poreikiai, todėl programoje atsirado ir pilnai veikia visos svarbiausių darbų planavimo, ūkio finansų stebėjimo, sandėlio sekimo ir purškimų deklaravimo funkcijos.

Geoface sistemos kūrėjai pastebi, kad vis mažiau ūkių darbus dokumentuoja sąsiuvinyje, o jei pabando kokią nors programą – jau nebenori grįžti atgal. Daugėja ūkininkų, kurie išmaniųjų sistemų ieško ne tik dėl didesnio patogumo ir jaunesnės kartos darbuotojų požiūrio, bet ir dėl teisinių reguliavimų bei ekonominės naudos ar didelio informacijos kiekio.

UAB „Geoface“ projekto vadovo Giedriaus Žiūraičio prašome papasakoti, kuo išmanioji ūkininkavimo sistema Geoface patogi ir naudinga bet kuriam ūkiui.

„Pereidami prie skaitmeninių įrankių, visų pirma tikimės, kad tokie įrankiai bus pagalba, o ne papildomi rūpesčiai. Todėl svarbiausia, ką turi turėti ūkio valdymo programa – paprastumas. Tinkamos programos kuriamos siekiant sumažinti reikalingų paspaudimų skaičių, visus veiksmus išdėliojant ūkininkams suprantama ir patogia tvarka bei suteikiant visus reikalingus įrankius.Štai Geoface programoje laukai kelių mygtukų paspaudimu importuojami iš ŽŪIKVC arba parenkami pateiktame žemėlapyje pagal praeitų metų deklaracijas. Geoface siūlo iš viso 5 skirtingus būdus prisidėti laukus į programą“, – teigia G. Žiūraitis.

Patogus darbų planavimas ir paskaičiuojamos sąnaudos

Geoface programoje visų tipų ūkio darbai (sėja, tręšimas, purškimas) planuojami tokia pačia eiga, naudojant standartizuotą šabloną. Didelis privalumas – lankstumas, prisitaikant prie realių situacijų ūkiuose. Planavimas vyksta masiškai, automatiškai parenkant visus vienos kultūros laukus, suteikiant galimybe dalį laukų iš darbo plano išbraukti. Baigus darbus gali būti suvedamas ir užregistruojamas realus panaudotas kiekis, perskaičiuojamos ir užfiksuojamos tikros normos bei tikros sąnaudos.

Sėklos ir trąšos pasirenkamos iš plataus produktų sąrašo, surinkto iš visų didžiųjų tiekėjų. Neradus ieškomo produkto – galima jį prisidėti į sąrašą pačiam. Pateikiama rekomenduojama sėjos norma ir sėjos normos skaičiuoklė. Prie planuojamos sėjos taip pat įmanoma pridėti reikalingus beicus ir mikroelementus.

Darbų kalendoriaus funkcija programoje leidžia viename lange patogiai matyti visus suplanuotus ir atliktus darbus vienoje vietoje. Skirtingos spalvos kalendoriuje žymi skirtingą darbų tipą, o pasirinktos dienos darbai matomi tiek kalendoriuje, tiek sąraše, tiek ir žemėlapyje. Taip iki minimumo sumažinama klaidų tikimybė.

Sėjomaina ir informacijos saugojimas

Šiuolaikinių ūkio valdymo programų vienas didžiausių privalumų patikimas informacijos saugojimas. Laikant ūkio duomenis sąsiuvinyje, rizikų kyla daug daugiau nei patikint juos gerai prižiūrimiems duomenų centrams. Dirbant Geoface aplinkoje galima patogiai susivesti praėjusią visų laukų sėjomainą ir planuotis į ateitį. Ši informacija išliks dešimtmečiais, bus lengvai prieinama ir patikima. Atlikti darbai, sunaudoti produktai, pasirinktos auginimo technologijos bus pasiekiama ir po daugybės metų.

Tręšimo planavimas ir kintamos normos azoto tręšimo žemėlapiai

Susiplanavus darbus bus matomi ir veikliosios medžiagos kiekis hektarui, trąšos kiekis tiek laukui, tiek visiems suplanuotiems darbams bendrai – skaičiuotuvo nebereiks. Taip pat visi atlikti tręšimai automatiškai perkeliami į tręšimo žurnalus, kurių nebereiks sudarinėti atskirai. Šis žurnalas nuolat prieinamas su galimybe jį atsiųsti PDF formatu.

Naudojant palydovinę (faPAR) informaciją suteikiama unikali galimybė tręšti savo pasėlius azotu pagal kintamą normą. Naudojant sudėtingus algoritmus ir nurodžius bendrą, minimalų bei maksimalų trąšos kiekį hektarui, perskaičiuojamas tręšimo planas kiekvienam laukui individualiai. Taip tręšiant gaunama dvigubą nauda. Netręšiant, kur nereikia, sutaupoma brangių azotinių trąšų, o tręšiant tikslingai – padidinamas derlius. Tręšimas kintama norma tai būtinybė, kurią Geoface padaro paprastai prieinama kiekvienam ūkininkui.

Programos išskirtinumas – laukų stebėjimas su faPAR (NDVI) indeksu

Ne mažiau už patogų darbą su programa yra galimybės tiksliai įvertinti laukų problemines vietas ir laiku priimti reikalingus sprendimus.

Įsikėlus laukus, tampa prieinama viena žinomiausių tokių programų funkcijų – nuotolinis laukų stebėjimas žemėlapyje. Naudojant šiuolaikines technologijas, palydovus, spektrines kameras ir sudėtingus algoritmus (faPAR), vegetacijos pakitimus ir problemines vietas lauke galima stebėti ir fiksuoti kas tris dienas. Matant didžiulius vegetacijos netolygumus, galima ieškoti problemų melioracijos sistemoje, dirvožemyje ar kur kitur. Geoface suteikia galimybę įsijungti melioracijos schemas, nustatyti tikslią savo buvimo vietą, taip gelbėjant drenažo sistemas, atkasant jų žiotis.

Purškimų planavimas ir AAP produktų žurnalai

Planuojant purškimus ir renkantis iš augalų apsaugos produktų matomi tik tie, kurie turi šiai dienai galiojančias registracijas. Pateikiamos kiekvieno produkto leidžiamos normos ir susiję naudojimo įspėjimai. Naudojant faktinio sunaudoto kiekio įvedimo funkciją galima patogiai suapvalinti sunaudotą kiekį grupei laukų vienu paspaudimu. Taip automatiškai, nežymiai persiskaičiuojamos normos. Toks purškimas atitinka visus reikalavimus, o sandėlyje nelieka nežymių, bet nepatogių likučių.

Svarbi Geoface funkcija – automatiškai susigeneruojantys purškimų žurnalai. Šiuos žurnalus galima atsisiųsti PDF formatu arba patogiai, kelių mygtukų paspaudimų nusiųsti tiesiai į ŽUIKVC (paseliai.vic.lt) sistemą.

Sistema pristatyta klientams visuose Lietuvos regionuose

Geoface programa buvo pristatoma „Linas Agro“ seminaruose, kur buvo atsakoma į klausimą, ar įmanoma ūkyje naudojant mažiau užauginti didesnį derlių. G. Žiūraitis neabejoja, kad skaitmenizuoti ūkio valdymo sprendimai padeda efektyviau ir tvariau ūkininkauti. „Žinant savo laukų istoriją galima daryti daug tikslesnius sprendimus, kurie leis sutaupyti arba gauti didesnį derlių su tomis pačiomis išlaidomis. Žinojimas, kaip skirtingos kultūros auga skirtingomis sąlygomis ir skirtingose laukuose, įgalina mus priimti geresnius sprendimus ir gauti maksimalią finansinę naudą“.

Technologinės galimybės naudoti palydovinius duomenis gali mums parodyti silpniausias lauko vietas, greitai ir paprastai reaguoti į pakeitimus, tręšti azotinėmis trąšomis kintama norma, atiduoti trąšas pagal tikslų poreikį ir taip gauti maksimalų efektą iš kiekvieno trąšos kilogramo. Be to, griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai verčia žinoti vandens apsaugos zonas ir laikytis kitų naujų reikalavimų, ir čia Geoface padeda savo funkcionalumu.

Kainodara priklauso nuo hektarų skaičiaus

Programoje Geoface galima valdyti kelis ūkius iš vienos paskyros, keliomis paskyromis prisijungti prie vieno ūkio. Taip pat integruota vartotojų lygių sistema, kai skirtingi programos prisijungimai mato skirtingo lygio informaciją apie ūkį.

Kainodara pririšta prie programoje sukeltų hektarų skaičiaus vienam ūkiui. Iki 100 ha turintiems klientams programa leidžiame naudotis neribotą laiką. Nuo 100 iki 300 ha – 348 Eur/metus (29 Eur/mėn.), 300-600 ha – 468 Eur/metus (39 Eur/mėn.), 600-1500 ha – 588 Eur/metus (49 Eur/mėn.), o turintiems 1500 ha ir daugiau kainą suderiname individualiai. (Kainos pateiktos be PVM).

Parodoje „Ką pasėsi… 2023“ bus pristatomos naujos galimybės ūkininkams

Kviesdamas apsilankyti parodoje, kuri kovo 30 – balandžio 1 d. vyks Kauno r., Akademijoje, G. Žiūraitis pristato, kad parodoje bus demonstruojamas programos funkcionalumas, paprastumas, galimybės naudotis duomenis parsisiunčiant ir perduodant valstybinėmis institucijomis. Bus kalbama apie jau įdiegtus ir planuojamus programos patobulinimus. Kartu su „Dotnuva Baltic“ kolegomis „Geoface“ komanda praktiškai parodys, kaip sistemoje susikurti ir susikelti kintamos normos žemėlapius į technikos kompiuterį. Lankytojai pamatys, kad Geoface programa lengvai naudojama, paprasta, greita ir naudinga. Be to, lengvai integruojama su kitais išmaniaisiais sprendimais.

Išmaniojo ūkininkavimo sistemos ūkiuose – neišvengiamos

Naujienos • 2023 02 01

Ūkio valdymo programų rinka pasaulyje iki 2026 metų turėtų išaugti dvigubai, o tuo tarpu Lietuvoje tik 30% ūkių yra įsidiegę arba planuoja pradėti naudoti tikslaus ūkininkavimo sprendimus. Lietuviškos išmaniosios programos „Geoface“ kūrėjai teigia, kad, nepaisant nusistovėjusių įpročių ar baimės keistis, ūkiai skaitmenizavimo neišvengs dėl teisinių reguliavimų, ekonominės naudos ir jaunesnės kartos požiūrio.

Pasaulyje augantis žmonių skaičius ir poreikis juos išmaitinti, tvarumo reikalavimai ir siekis turėti ekonominę naudą žemės ūkį skatina ieškoti būdų, kaip iš kiekvieno hektaro išgauti kuo daugiau produkcijos. Ūkio valdytojams sprendimus tenka priimti čia ir dabar, todėl reikalingi automatizuoti ūkio valdymo sprendimai. Populiarėja išmaniosios ūkininkavimo sistemos, kurios padeda vienoje vietoje kaupti ūkio duomenis, prognozuoti derlių, stebėti technikos, įrangos darbą, atlikti privalomas ataskaitas ir pan.

Ūkio valdymo programų rinka pasaulyje iki 2026 metų turėtų išaugti dvigubai. Šiandien ji sudaro 2,1 mlrd.$, o iki 2026m. planuojamas augimas iki 4,2 mlrd.$ (šaltinis: www.marketsandmarkets.com). Europa sudaro apie 10% bendros pasaulinės rinkos, o Lietuva sudarytų dar mažesnę dalį, tačiau tikėtina, kad ūkio valdymo programų naudojimas turėtų sparčiai augti. Augimą labiausiai skatina ūkių modernėjimas, besikeičianti karta ūkiuose, vyriausybių paramos programos ir įvairūs teisiniai reguliavimai.

Lietuvos rinkoje tik apie 30% pažangių ūkių yra įsidiegę arba planuoja pradėti naudotis tikslaus ūkininkavimo sprendimais, tokiais kaip RTK signalas, tręšimo žemėlapiai, kita programine įranga, automatiniais vairavimais. Dėja, bet nemažai ūkių darbus vis dar dokumentuoja sąsiuvinyje arba iš viso jų neanalizuoja. Pagrindinė priežastis – naujovių baimė. Daliai Lietuvos ūkių skaitmeniniai sprendimai dar vis kelia nepasitikėjimą – brangu, neapčiuopiama nauda, trūksta įgūdžių, bijoma prarasti duomenis.

UAB „Geoface“, vystančios išmaniąją ūkininkavimo programą, direktorius Jonas Bakšys teigia, kad išmaniosios sistemos ūkiuose yra neišvengiamas įrankis. „Tai ne tik padeda valdyti ūkio informaciją, pasiskaičiuoti išlaidas ir prognozuoti derlių, pajamas. Tai būtinybė ir norma, kai ūkio duomenys tampa dar vienu svarbiu ištekliu pelningam ūkio rezultatui pasiekti“, teigia J. Bakšys.

Augant technikos ir įrengimų, kuro, augalų apsaugos priemonių, trąšų kainoms ir darbo jėgos kaštams, ūkiai priversti galvoti, kaip uždirbti daugiau. Pavyzdžiui, išmaniųjų ūkininkavimo sistemų nauda pagalba efektyviai sumažinami trąšų kiekiai. Integruojant sukauptus laukų duomenis ir naudojant azoto tręšimo žemėlapius galima sutaupyti iki 15% azoto, dėl ko sumažinamos išlaidos, sumažinama rizika javų sugulimui, gaunama geresnė grūdų kokybė.

Ypatingą reikšmę ūkio sprendimams turi ir turės tvarumas. Ūkininkams keliami įvairiausi reikalavimai ūkininkauti tvariai, tausojančiai, ekologiškai. Iki 2030 m. žemės ūkyje reikės 50% sumažinti naudojamų pesticidų kiekį ir jų keliamą riziką, o naudojamų trąšų kiekį – bent 20%. Daugėja privalomos apskaitos, kuria kontroliuojamas pesticidų sunaudojimas. Čia taip pat pagelbėja išmaniojoje sistemoje deklaracijoms tinkamas funkcionalumas, kai nuo praėjusių metų privalomas augalų apsaugos produktų panaudojimo deklaravimas.

Viena iš svarbesnių skaitmenizavimosi sąlygų yra ūkio valdytojo amžius. Lietuvoje statistika rodo, kad tik 17 proc. žemės ūkio savininkų yra jaunesni kaip 40 metų, nors ūkio valdyme tiesiogiai dalyvauja vis daugiau jaunų žmonių. Jaunimas yra nusiteikęs dirbti kitaip – ne taip, kaip dirbo tėvai ir seneliai. O ir vyresni – pabandę kokią nors programą jau nebenori grįžti atgal. Ūkiams, ypač jaunesnei kartai, reikalingi skaitmeniniai sprendimai, kurie leistų kaupti ir naudingai įdarbinti ūkio duomenis. Atsiranda vis daugiau ūkių, kurie nusprendžia ūkininkauti efektyviau ir jungiasi prie išmaniųjų ūkininkavimo sistemų.

UAB „Geoface“ direktorius Jonas Bakšys džiaugiasi jau keletą metų „Linas Agro Group“ vystoma unikalia Baltijos šalių rinkai pritaikyta programa „Geoface“, kuri padeda apjungti augalininkystės ūkių poreikius į vieną patogų išmaniojo ūkininkavimo įrankį lietuvių, latvių ir anglų kalbomis.

„Geoface“ programos vystymui buvo pasitelkta šimtų ūkininkų patirtis ir kasdien išsakomi konkretūs lūkesčiai. 2019 metais pradėta diegti sistema jau turi daugiau nei 2300 prisijungusių vartotojų. Per 2022 metų antrąjį pusmetį prisijungė dvigubai daugiau naujų vartotojų nei 2021 metais, o per 2023 metų sausį net penkis kartus daugiau nei per 2022 m. sausį. Lietuvoje ir Latvijoje daug laiko skiriame programos funkcionalumo tobulinimui ir klientų konsultavimui, mokymams“, pasakoja „Geoface“ vadovas.

Geoface – Lietuviška ūkio valdymo programa

Naujienos • 2023 01 03

Ko reikia geriausiai ūkio valdymo programai?

Pereidami prie skaitmeninių įrankių, visų pirma tikimės, kad tokie įrankiai bus pagalba, o ne papildomi rūpesčiai. Todėl svarbiausia, ką turi turėti ūkio valdymo programa – paprastumas. Teisingos programos kuriamos siekiant sumažinti reikalingų paspaudimų skaičių, visus veiksmus išdėliojant ūkininkams suprantama ir patogia tvarka bei suteikiant visus reikalingus įrankius patogesniam ūkio valdymui. Mes to siekiame nuolat konsultuodamiesi su įvairaus stambumo ūkininkais, agronomais, mokslininkais dirbančiais žemės ūkio srityje, bei remdamiesi geriausiomis pasaulinėmis praktikomis. Kokią konkrečią naudą ir kokias galimybes turi mūsų Geoface vartotojai?

Patogus laukų prisidėjimas

Tam, kad galėtume pradėti dirbti su išmaniosiomis žemės ūkio valdymo programomis, visuomet esame prašomi nurodyti savo laukus. Dažniausiai laukų nurodymas vyksta su „piešimo“ įrankiu vedžiojant lauko ribas. Toks metodas yra lėtas ir nepatrauklus. Geoface programoje, žinoma, rasite ir šį būda, bet ir daug modernesnių. Pavyzdžiui – laukų importavimas iš ŽŪIKVC kelių mygtukų paspaudimu. Kitas patogus ir įdomus būdas – Pasirenkant norimus laukus pateiktame žemėlapyje pagal praeitų metų

deklaracijas. Geoface siūlo viso 6 skirtingus būdus kaip galima prisidėti laukus į programą. Jau nuo pirmųjų patirčių naudojant programą, norime parodyti, kad Geoface yra kitoks. Geoface orientuotas į patogumą ir paprastumą.

Laukų stebėjimas su faPAR (NDVI) indeksu

Įsikėlus laukus, Jums tampa prieinama viena žinomiausių tokių programų funkcijų – nuotolinis laukų stebėjimas žemėlapyje. Matomas įprastas palydovinis žemėlapis, kuriame patogiai galite susižymėti savo dirbamus laukus. Susižymėję matysite plotą, bloko numerį ir naudojantis faPAR (NDVI) indeksu – galėsite stebėti lauko vegetacijos būklę. Naudojant šiuolaikines technologijas, palydovus, spektrines kameras ir sudėtingus algoritmus, galime kas tris dienas stebėti ir fiksuoti vegetacijos pakitimus lauke. Apdoroję algoritmus dalinamės nuotraukomis su jumis, suteikdami galimybę stebėt lauko problemines vietas. Matydami didžiulius vegetacijos netolygumus galite ieškoti problemų melioracijos sistemoje, dirvožemyje ar kur kitur.

Geoface programos žemėlapyje matysite ne tik laukus ir jų vegetaciją. Geoface suteikia galimybę įsijungti melioracijos schemas, nustatyti tikslią savo buvimo vietą, taip gelbėjant drenažo sistemas atkasant jų žiotis. Taip pat, galite naudotis patogiu žvalgymo (užrašų) įrankiu, kur lauke galite pažymėti taškus ir jam priskirti nuotraukas ir komentarus. Taip galite atlikti pasėlių monitoringą arba pažymėti svarbias problemas, tokias kaip akmenys ir duobės, bei pasidalinti šia informacija su kitais ūkio darbuotojais.

Greitas ir patogus darbų planavimas

Pagrindinė ūkio valdymo programos funkcija – darbų planavimas. Geoface programoje visų tipų ūkio darbai (sėja, tręšimas, purškimas) planuojami tokia pačia eiga, naudojant standartizuotą šabloną. Klientų nuomone, ūkio darbų planavimas yra viena intuityviausių ir paprasčiausiai valdomų Geoface funkcijų. Didžiausias privalumas – didelis lankstumas, prisitaikant prie realių situacijų ūkiuose. Mūsų siūlomas planavimas vyksta masiškai. Automatiškai parenkant visus vienos kultūros laukus, suteikiant galimybe dalį laukų iš darbo plano išbraukti.
Kita itin mėgstama Geoface funkcija – faktinio sunaudoto kiekio įvedimas. Ūkyje planai retai atitinka realybę. Todėl sukūrėme funkciją kuri leidžia baigus darbus įvesti faktinį sunaudotą medžiagos kiekį. Suvedus realius išbarstytų trąšų ar kitų sunaudotų medžiagų kiekius, viskas bus automatiškai perskaičiuota. Taip bus užregistruotas realus panaudotas kiekis, perskaičiuotos ir užfiksuotos tikros normos bei tikros sąnaudos.

Sėjos planavimas

Geoface programoje sėklas ir trąšas renkatės iš plataus produktų sąrašo surinkto iš visų didžiųjų tiekėjų. Neradus ieškomo produkto – galima jį prisidėti į sąrašą pačiam arba informuoti Geoface komandą, kad ji pridėtų jūsų norimą produktą. Sėjoje rasite rekomenduojamas sėjos normas, taip pat ir sėjos normos skaičiuoklę, kur susivedę sėklos parametrus, gausite reikalingą sėjos normą. Prie planuojamos sėjos taip pat galite pridėti reikalingus beicus ir mikroelementus.

Tręšimo planavimas ir kintamos normos azoto tręšimo žemėlapiai

Trąšų sąrašas dar platesnis, čia taip pat galite prisidėti produktus, kurių nerandate. Susiplanavę matysite ir veikliosios medžiagos kiekį hektarui trąšos kiekius tiek laukui tiek visiems suplanuotiems darbams bendrai – skaičiuotuvo nebereiks. Taip pat visi atlikti tręšimai automatiškai perkeliami į tręšimo žurnalus, kurių nebereiks sudarinėti atskirai. Šis žurnalas nuolat prieinamas su galimybe jį atsiųsti PDF formatu.
Naudodami anksčiau aprašytą palydovinę (faPAR) informaciją, suteikiame unikalią galimybę tręšti savo pasėlius azotu pagal kintamą normą. Naudodami sudėtingus algoritmus ir jums nurodžius bendrą, minimalų bei maksimalų trąšos kiekius hektarui, perskaičiuosime tręšimo planą kiekvienam laukui individualiai. Taip tręšdami gausite dvigubą naudą. Netręšdami, kur nereikia, sutaupysite brangių azotinių trąšų, o tręšdami tikslingai – padidinsite savo derlių. Tręšimas kintama norma tai būtinybė, kurią Geoface padaro prieinama kiekvienam ūkininkui.

Purškimų planavimas ir AAP produktų žurnalai

Planuojant purškimus ir renkantis iš augalų apsaugos produktų – matote tik tuos, kurie turi šiai dienai galiojančias registracijas. Taip pat pateikiame kiekvieno produkto leidžiamas normas ir susijusius naudojimo įspėjimus. Leidžiame planuotis purškimą „maišant kokteilį“. Planuojantis į vieną purkštuvą skirtingų grupių AAP ir įvairius mikroelementus bei pagalbines medžiagas.
Purškimų planavimas Geoface turi du didžiausius pliusus. Pirmasis – jau viršuje minėtas faktinio sunaudoto kiekio įvedimas. Naudodami šią funkciją galime patogiai suapvalinti sunaudotą kiekį grupei laukų vienu paspaudimu. Taip automatiškai, nežymiai persiskaičiuoja normos . Toks įvestas purškimas – atitinka visus reikalavimus, o sandėlyje nelieka nežymių, bet nepatogių likučių.
Antrasis privalumas – automatiškai susigeneruojantys purškimų žurnalai. Šiuos žurnalus galite atsisiųsti PDF formatu arba patogiai, kelių mygtukų paspaudimų nusiųsti tiesiai į ŽUIKVC (paseliai.vic.lt) sistemą.

Darbų kalendorius

Turint didesnį skaičių laukų, sezono įkarštyje tikrai sunku tinkamai susiplanuoti darbus. Ypač, jei užklumpa netikėtai prasti orai ir darbus tenka skubiai perdėlioti. Tuomet skubant lengva pridaryti klaidų. Žinodami šią problemą, visai neseniai pristatėme kalendoriaus funkciją. Kalendoriaus lange patogiai matote visus suplanuotus ir atliktus darbus vienoje vietoje. Skirtingos spalvos kalendoriuje žymi skirtingą darbų tipą, o pasirinktos dienos darbai matomi tiek kalendoriuje tiek sąraše tiek ir žemėlapyje. Taip iki minimumo sumažinama pasimetimo ir klaidos tikimybė.

Sandėlio sekimas

Geoface programoje turite galimybę sekti savo sandėlio likučius. Naudojant patį paprasčiausią medžiagų pirkimą ir nurašymą galite lengvai susižymėti turimas medžiagas. Suplanavus darbus matysite, kokie kiekiai yra rezervuoti, kokie trūkumai ar likučiai liks atlikus darbus. Taip laiku galėsite reaguoti į neatitikimus ir koreguoti darbų planą arba užsakyti papildomus kiekius iš anksto.

Sėjomaina ir informacijos saugojimas

Šiuolaikinių ūkio valdymo programų vienas didžiausių privalumų prieš sąsiuvinius – patikimas informacijos išsaugojimas. Laikant ūkio duomenis sąsiuvinyje, rizikų kyla daug daugiau nei patikint juos gerai prižiūrimiems duomenų centrams. Dirbant Geoface aplinkoje galite patogiai susivesti praėjusią visų laukų sėjomainą ir planuotis į ateitį. Ši informacija išliks dešimtmečiais, bus lengvai prieinama ir patikima. Tokia pat kaip pirmą dieną ją suvedant. Visa į Geoface vedama informacija, atlikti darbai, sunaudojimai, pasirinktos auginimo technologijos – viskas bus pasiekiama ir po daugybės metų. Didžiuliai informacijos kiekiai yra sisteminami ir pateikiami jums patogiai. Taip daug lengviau sekti procentinį ūkio laukų apsėjimą, tarpinių pasėlių išlaikymą ir priimti geriausius strateginius sprendimus.

Šeimos ūkiai

Dėl specifinės Lietuvos teisinės bazės ir ES išmokų reikalavimų, Lietuvoje itin populiarūs šeimos ūkiai. Kuomet vienas didelis ūkis dalina savo pajėgumus ir teoriškai dirba du tris ar net keturis ūkius, tačiau visų jų savininkai gyvena po vienu stogu. Tokių ūkių administravimas daug sudėtingesnis, nei vieno itin stambaus ūkio.

Net ir esant vienos šeimos nariams, darbų koordinavimas tarpusavyje atima nemažai laiko ir jėgų. Reikia suderinti ne tik technikos pasiskirstymą, skirtingas ūkio vizijas, bet ir suvaldyti pesticidų apskaitą ir kontrolę.
Dažnas ūkininkas nustemba, kad su Geoface programa galime valdyti du, keturis, o jei reikia, net ir dešimt ar daugiau ūkių vienu metu. Darbus galime planuotis kiekvienam ūkiui atskirai arba bendrai visiems iš karto. Patogiai galime dalintis sandėlio likučiais ar perkelti laukus tarp skirtingų ūkių. Žinoma, taip pat galime stebėti ir lyginti ūkių finansinius rezultatus. Patogiai ieškoti silpniausių ūkio vietų ir jas tvarkyti. Kaip galime valdyti kelis ūkius vienu metu, taip ir vieną ūkį galime valdyti keliese turėdami lygiavertes prieigas prie ūkio duomenų.

Finansų stebėjimas

Planuojant darbus ar sandėlį prašome suvesti produktų kainas. To reikia, kad galėtume jums padėti iš hektaro uždirbti daugiau. Geoface finansų skiltis yra tai, ko galite nenaudoti, tačiau būtent finansų skiltis suteikia įrankius pakelti ūkiui į aukštesnį lygi. Čia automatiškai fiksuojasi darbų sąnaudos pagal sunaudotas medžiagas, taip pat čia galite prisisėdėti įvarais kitas išlaidas tiek bendrai visam ūkiui, tiek kiekvienam laukui atskirai. Vedant informaciją tvarkingai – gaunate itin vertingą informaciją. Galite stebėti atskirų kultūrų pelningumą. Galite rikiuotis ir filtruotis laukus pagal skirtingus parametrus. Pavyzdžiui, surasti laukus, į kuriuos įdedate daug darbo, tačiau nieko iš jų neuždirbate. Galbūt tokių laukų atsisakyti? O gal laikas atlikti dirvožemio tyrimus?

Ko tikėtis ateityje

Pirmasis šimtas Geoface vartotojų programą išbandė dar 2020 metais. Jei paklaustumėte šių vartotojų, kiek Geoface pasikeitė per tris metus, išgirstumėte, kad tai tarsi dvi skirtingos programos. Mūsų tikslas – sukurti ūkininkams patogų įrankį. Nuolat besikonsultuodami, vienas funkcijas keičiame kitomis. Diegiame naujoves ir vėl klausiame jūsų nuomonės. Esame nuolatiniame tobulėjimo kelyje. Stebime įstatymus, rašomės jūsų pastabas ir nuolat turime suplanavę atnaujinimų ir patobulinimų dar bent metams į priekį,

Per šį Geoface gyvavimo laiką mūsų komanda išaugo keleriopai, vartotojai dešimteriopai ir čia ne pabaiga. Turint tvirtą AB Linas Agro užnugarį, turime puikias galimybes ir aiškų tikslą tapti kiekvieno Lietuvos ūkininko pasirinkimu Nr. 1. – geriausia žemės ūkio valdymo programa.

Mokslininkai ištirs, kodėl Labūnavos ŽŪB derlius yra didesnis nei vidutinis

Naujienos • 2022 12 27

Kol dažnas ūkis Lietuvoje siekia kuo didesnio derliaus, vienos produktyviausių Lietuvoje Kėdainių rajono Labūnavos ŽŪB meta iššūkį mokslininkams ir leidžia 2023 m. atlikti tyrimą, kodėl derlius šios bendrovės laukuose gaunamas didesnis nei vidutinis Vidurio Lietuvoje. Nors mokslininkai išvadų dar nepateikė, bendrovės atstovai jau šiandien sutinka pasidalinti praktine patirtimi, kas geram derliui svarbiausia: tinkama auginimo technologiją, būtinybė subalansuoti augalų mitybą, naudoti kuo išmanesnę techniką ar tikslius laukų duomenis?

Kalbiname Labūnavos ŽŪB agronomą Julių Mikaliūną, LAMMC Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovą, vyriausiąjį mokslo darbuotoją prof. habil .dr. Gediminą Staugaitį.

Kas būdinga Vidurio Lietuvos pasėliams? Koks vidutinis metų derlingumas Labūnavos ŽŪB bendrovės laukuose?

Profesorius habil .dr. Gediminas Staugaitis teigia, kad Labūnavos bendrovė eilę metų sėkmingai vysto žemės ūkio veiklą, turi senas žemdirbystės tradicijas, išaugina didelius ir kokybiškus augalininkystės produkcijos derlius. Ūkio dirvožemiai derlingi, žemės našumo balas eksperimentus vykdomajame lauke siekia 66-69 balus. Vyrauja sekliai karbonatingas rudžemis, kuriame karbonatai slypi 30-40 cm gylyje, todėl dirvožemis neutralios reakcijos (pH_KCl 7,0-7,5). Ariamajame sluoksnyje yra labai daug judraus fosforo (P₂O₅260-398 mg/kg) ir kalio (K₂O 196-300 mg/kg). Lauke humuso yra vidutiniai kiekiai, jo vidurkis sudaro 2,6 %. Tokiame lauke potencialiai galima išauginti maksimalius žemės ūkio augalų derlius, pavyzdžiui, žieminių kviečių 10 t/ha ir didesnius.

Tiek profesorius, tiek ir AB „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė Dr. Gabrielė Pšibišauskienė dalinasi patirtimi: „LAMMCŽI tyrimų duomenimis Vidurio Lietuvoje (pagal AB “Linas Agro“ užsakomuosius tyrimus, 2022 m.), smėlingame lengvame priemolyje, kurio dirvos pH yra artimas neutraliam, N mineralinis žemas – 14,5-16,0, dirvoje yra vidutiniškai augalams pasiekiamo fosforo ir kalio. Dirva pasižymi santykinai mažu organinių medžiagų kiekiu, vienas iš sėjomainos augalų – ankštiniai. Minėti aspektai žieminių kviečių auginimo technologijos yra nekintantys eilę metų ir derliaus vertės nustatomos panašios 10 metų iš eilės, žieminių kviečių derlingumas dažnu atveju gaunamas apie 6 t/ha.

Pagal Labūnavos ŽŪB agronomą Julių Mikaliūną, Labūnavos žemės ūkio bendrovėje dirvos yra artimosminėtam užsakomojo tyrimo bandymui. Bendrovės vidutinis žieminių kviečių derlius auginant juos pagal ekonominę technologiją 2022 m. gautas 7,9 t/ha. Bendrovės gaunamas derlius yra netgi esmingai didesnis lyginant su LAMMCŽI 2022 m. gautais rezultatais.

Svarbu tai, kad taikant dirvos derlingumo atstatymo agrotechnologines priemones augalų derliaus potencialas Labūnavos ŽŪB didėjo. Pirmines įžvalgas, kaip didėja ir kokia esminė agrotechnologinė priemonė lemia žieminių kviečių derliaus potencialo kitimą, bendrovės laukuose LAMMCŽI mokslininkai pateiks 2023 m. „Grūdo kelio” lauko dienos metu.

Kokia sėjomaina taikoma tiriamame lauke? Į kokius dar klausimus bus atsakyta tyrimo metu?

Bendrovės lauko, kuriame vyksta tyrimas, sėjomainą sudaro: 2019-2020 m. liucerna, 2021 m. žieminiai kviečiai, 2022 m. žieminis rapsas, 2023 m. žieminiai kviečiai.

„Dar keli esminiai agrotechnologiniai skirtumai tarp LAMMCŽI ir Labūnavos ŽŪB žieminių kviečių auginimo technologijos: laukai po pjūties yra tręšiami paukščių mėšlu kas 4 metai, pupinių augalų gausos sėjomainoje bei fosforo ir kalio tręšimo tikslinėmis normomis, karbamido įterpimu prie sėklos ir kt. Pagrindinis klausimas, į kurį atsakys LAMMCŽI mokslininkai, – dėl kokios priežasties gaunamas derlius bendrovėje yra didesnis“, komentuoja mokslininkas prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis.

Kiek Labūnavos ŽŪB iš viso tręšia laukų? Kaip rezultatams atsiliepė tikslusis tręšimas ir barstomosios pločio reguliavimas?

Mikaliūnas dalinasi patirtimi: „Iš viso kasmet turime patręšti apie 1800 ha laukų, ir didžioji dauguma jų (apie 90 proc.) yra nelygūs. Kol neturėjome išmanių barstomųjų, netolygumuose tikrai pereikvodavome nemažus trąšų kiekius. Su išmaniomis barstomosiomis galime tiksliai atiduoti skirtingas trąšų normas skirtingiems lauko plotams. Tikslus sekcijų kontrolės darbas padeda mažinti trąšų sunaudojimą, netręšti kaimyninių laukų, išjungti trąšų barstomąją prie lauko ribų ir taip taupyti trąšas“.

Kol kas ūkyje naudojami kintamos normos tręšimai tik fosforui ir kaliui, bet ateityje planuojama naudoti ir azotinėms trąšoms. „Naudojant išmanias ūkininkavimo sistemas galime sumažinti išlaidas. Anksčiau Labūnavos ŽŪB tręšė savo laukus kompleksinėmis trąšomis po 360 kg/ha, lygiai visiems laukams, bet pasidarius dirvožemio tyrimus ir pradėjus naudoti kintamos normos žemėlapius trąšas pavyko sumažinti iki 33 kg/ha kalio trąšų ir 57kg/ha fosforo trąšų. Prie dabartinių trąšų kainų išmanusis tręštuvas dideliame ūkyje gali atsipirkti per pirmąjį sezoną“, teigia J. Mikaliūnas.

Kadangi bendrovės gaunamas derlius yra esmingai didesnis lyginant su LAMMCŽI 2023 m. gautais rezultatais, skirtumo priežasčių nustatymui 2023 m. bus atliekamas mokslinis tyrimas – galimo dirvos potencialo nustatymas eilę metų taikant tikslinį tręšimą fosforu ir kaliu, bei organinėmis trąšomis.

Kokie skaitmeniniai įrankiai planuojami naudoti ūkyje, kad tręšimas būtų dar tikslesnis?

2023 metais tikslių tręšimo žemėlapių formavimui planuojama pradėti naudoti išmaniąją ūkininkavimo sistemą Geoface, su kuria bus kuriami kintamos normos žemėlapiai azotinėms trąšoms. Naudojant skaitmeninę programą Geoface bus galima aiškiai matyti istorinius duomenis, ir kada kokius darbus reikia atlikti laukuose. Bus patogu priimti sprendimus ateities darbams.

GeoFace žemės ūkio valdymo programa turi galimybes naudoti palydovinius duomenis ir interpretuoti juos pagal išskirtinį algoritmą. Jis gali nustatyti, kiek procentaliai reikia atiduoti trąšų tam tikrose lauko vietose. Taip galima „išlyginti“ pasėlius bei netręšti vietų kurios neduos norimo rezultato nepriklausomai nuo trąšų kiekio. Pats algoritmas, paremtas FaPAR indeksu, analizuoja saulės spektro dalį, kurią sugeria augaluose esantis chlorofilas. Jis modeliuoja visas augalo augimo fazes, todėl galime stebėti augalų pakitimus nuo pirmųjų fazių ir imtis atitinkamų sprendimų dar prieš atsirandant realiai grėsmei netekti derliaus.

Kokios priemonės gali lemti tausų dirvos potencialo naudojimą ir jos vertės stabilumą?

Vertinant dirvožemį ir bei agrochemines savybes, tolimesnė ūkio laukų naudojimo strategija apima šias priemones:

1) tausojantį mineralinių trąšų naudojimą išnaudojant dirvožemio potencialą. Kadangi dirvožemyje labai daug judraus fosforo ir kalio bei aukštas žemės našumo balas, azoto, fosforo, kalio trąšų galima pataupyti, o optimizuoti jų normas tikslinga panaudoti augalų mitybos diagnostinius metodus, kaip žaliojo pigmento lapuose skanavimą, dirvožemio ir lapų tyrimus;

2) humuso (organinės anglies) ir svarbiausių maisto elementų optimalaus įnešimo/išnešimo balanso skaičiavimą. Apie ūkio laukuose vykstančius humuso, azoto, fosforo, kalio pokyčius tikslinga spręsti pagal šių medžiagų metinius ir ilgesnio laikotarpio balansus dirvožemyje;

3) potencinių dirvožemio savybių išnaudojimas tam panaudojant mikroelementus ir biostimuliatorius.

Ką jums reiškia tai, kad būtent Labūnavoje vykdomas didžiulės apimties projektas „Grūdo kelias“?

„Tikimės, kad Labūnavos ŽŪB derlingumo tyrimų rezultatai bus įdomūs tiek mokslininkams, tiek ūkininkams, tiek naujų technologijų kūrėjams. Manome, kad gerąja patirtimi ir pagrįstais mokslo ir technologijų atradimais turime dalintis. Smagu, kad tai vyksta būtent Labūnavoje“, džiaugiasi Labūnavos ŽŪB agronomas Julius Mikaliūnas.

Dėkojame už pokalbį.

Dar tikslesnis laukų atvaizdavimas su FAPAR palydovine technologija

Naujienos • 2022 09 12

Bėgant laikui netipinės oro sąlygos ūkininkams kelia vis daugiau nerimo ir iššūkių. Žemės ūkis yra ta

sritis, kuri jautriausiai reaguoja į besikeičiantį klimatą.

Statistiškai didžiausią žalą pasėliams sukelia žiemos šalčiai ir lietaus audros, tačiau prognozuojama, kad šias dvi problemas netrukus nustelbs padidėjęs saulės intensyvumas ir sausros rizika. Dėl šių priežasčių būtina ieškoti būdų, kaip padidinti žemės ūkių efektyvumą, sumažinti nuostolius optimizuoti procesus ir padidinti derlių.

Būtent šias problemas gali padėti spręsti inovacijos palydovinių technologijų srityje bei naujesni ir geresni algoritmai skirti žemės ūkiui. Įprastai geriausiai žinomas NDVI indeksas, tačiau vienas iš geresnių algoritmų yra faPAR, kartais dar vadinamas fAPAR arba fPAR. Šis algoritmas analizuoja saulės spektro dalį, kurią sugeria augaluose esantis chlorofilas.

Vienas iš pagrindinių šios technologijos privalumų, kad faPAR indeksas efektyviai modeliuoja visas augalo augimo stadijas, todėl leidžia tinkamai stebėti situacijos pasikeitimą lauke, kiti algoritmai negali stebėti laukų nuo vegetacijos pradžios, nes į algoritmą įtraukiamas ir dirvožemis.

Tais atvejais kai vegetacija visame lauke yra vienoda, galime naudoti kontrasto režimą, tokiu būdu matysite lauko geriausias ir blogiausias vietas bei galėsite priimti atitinkamus sprendimus, ar naudoti kitokią auginimo technologiją arba keisti žemės dirbimo būdą.

Šiuos algoritmus ir technologijas naudoja GeoFace išmanioji ūkio valdymo programa, siekdama kuo geriau atvaizduoti laukų problematines vietas, stebėti laukų pakitimus vegetacijos eigoje, nuspėti būsimą derlių. Turint kuo daugiau tikslių duomenų galima pradėti kalbėti apie kintamos normos žemėlapių sudarymą. Taupyti azotines trąšas, tręšti tik ten kur reikia, nepertręšti vietų kurios turi tikimybę išgulti bei netręšti vietų kurios neduos norimo derliaus.

Dar vienas faPAR pliusas – palydovinės nuotraukos ir kintamos normos žemėlapiai su šiuo algoritmu turi didelę raišką, net 10×10 metrų. Tokiu tikslumu galima dirbti nebijant, kad nebus patręštos tos vietos kurioms nereikia trąšų.

Su faPAR galite maksimaliai išnaudoti savo žemės potencialą, pasirūpinsite aplinka bei taupyti laiko ir finansų kaštus.

Kosminės technologijos žemdirbių laukuose

Naujienos • 2021 05 24

Nors dar turės praeiti laiko, kol išmaniosios technologijos įsitvirtins ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių ūkiuose, tačiau jos į laukus jau žengia septynmyliais žingsniais – kelios technologinės įmonės panašiu laiku pradėjo kurti nuotolinio pasėlių stebėjimo sistemas, kurias šiuo metu siūlo UAB „Geoface“, „DOJUS agro“, „Hegvita“, kai kurios kitos bendrovės. Tokių sistemų kūrėjai skaičiuoja, kokią ekonominę naudą ūkininkams tokios sistemos gali duoti, nors pripažįsta, kad kol kas ji daugiau teorinė. Tačiau mokslininkai kalba vienu balsu: ateities žemės ūkis be išmaniųjų technologijų – neįsivaizduojamas.

Žada ekonominę naudą

UAB „DOJUS agro“ tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas Edvinas Navickas „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad pasėlių būklei nustatyti gali būti naudojamos dirbtinių Žemės palydovų daromos nuotraukos. Nuotraukose matyti, kuriose pasėlių vietose augalai auga geriau, kuriose – blogiau. Ūkininkas, gavęs nuotraukas, gali pats nuvažiuoti ir pasižiūrėti, kas ten iš tikrųjų vyksta.

„Mums palydovinė nuotrauka rodo, kad vienoje ar kitoje pasėlio dalyje vyksta kažkas negerai. Mes į tai žvelgiame praktiškai. Kartais užtenka pakelti skraidyklę, o kartais ir patiems nuvažiuoti. Savo gautus duomenimis siunčiame į mašiną, kuri yra, pavyzdžiui, kitame lauko gale, – apie bandymus bendrovės laukuose pasakoja jis. – Birželį duodame daugiau azoto trąšų ten, kur augalai mažiau išsivystę. Taip derlius išsilygina.“

Pasak jo, nematęs palydovinių nuotraukų ūkininkas, turintis kelis šimtus hektarų pasėlių, nuolat važinėja į laukus ir žiūri, ar visur vienodai žalia, tačiau tai užima laiko, nemažai tenka išleisti degalams, nors jų taupymas – nėra kuriamos pasėlių stebėjimo sistemos pagrindinis tikslas. Ja norima palengvinti ūkininko naštą, kad dalį savo darbų jis galėtų patikėti šiuolaikinei technikai. Tiesa, yra sukurta daug nuotolinio stebėjimo programų ir Lietuvoje, ir užsienyje. Jos daugiausia yra specializuotos stebėti vieną nedidelę sritį. Tačiau ūkininkams reikia stebėti ne vieną ir ne du pasėlių parametrus, todėl, pradėjus naudoti kelias programas, atsiranda daug suderinamumo problemų.

Stebėti pasėlių lauką galima atsivertus interneto puslapį arba galima atsisiųsti programėlę į išmanųjį telefoną. Programėlė dabar nemokama. Galima prisijungti pačiam susikūrus savo paskyrą. „DOJUS agro“ organizuoja ūkininkų mokymus, kaip naudotis programėle. Galima ją įdiegti ir žemės ūkio technikoje. Tam reikia tik kompiuterio su monitoriumi, kuriuos dabar turi daugelis modernių traktorių ar kitokių savaeigių žemės ūkio mašinų. Pati programinė įranga ūkininkui nieko nekainuoja.

Pasak E. Navicko, palyginti su tradicine žemdirbyste, vertinant tiksliosios žemdirbystės elementus, automatinis vairavimas sutaupo apie 10 proc. įprastų sąnaudų, papildomas tręšimas be perpurškimo – 3–5 proc. Be to, gaunamas geresnis, aukštesnės kokybės derlius, todėl jį galima brangiau parduoti. Programėlė padeda organizuoti darbą. Optimaliai nustačius tręšimo normas ir jas paskirsčius į problemiškesnes vietas, sutaupoma darbo sąnaudų ir trąšų. Apskritai, anot „Ūkininko patarėjo“ pašnekovo, tai labai plati tema.

Nustato indeksą ir planuoja

Nuotolinio pasėlių stebėjimo programos kūrėjos UAB „Geoface“ projekto vadovas Džiugas Gudiškis ŪP pasakojo, kad bendrovė naudojasi nuotraukomis, kurias palydovai daro iš kosmoso. Tos nuotraukos analizuojamos spektrografiniu būdu, naudojami algoritmai ir taip išgaunami vegetacijos indeksai. Taigi, matoma, kaip augalas žaliuoja. „Pagal tai ūkininkams galime parodyti, kurios lauko zonos yra sveikesnės, kurios mažiau sveikos, pagal tai siūlome diferencijuoti, pavyzdžiui, azoto trąšų normas, – aiškino pašnekovas. – Mūsų matoma rezoliucija yra vienas aras, t. y. 10 x 10 metrų. Taip galima sutaupyti iki 20 proc. azoto trąšų. Naudojame apie 10 skirtingų spektrų ir iš jų gauname vieną indeksą. Ten, kur augalo vegetacija silpniausia, įprastai duodama daugiau azoto.“

Pasak D. Gudiškio, bendrovės sukurta ir tobulinama programa pagal palydovines nuotraukas automatiškai sudaro vieno ūkio tręšimo žemėlapius, leidžiančius diferencijuoti tręšimo normas: nepertręšiama ten, kur maistinių medžiagų užtenka, ir daugiau patręšiama ten, kur jų trūksta. Taip iš viso lauko gaunamas ir didesnis, ir tolygesnis derlius.

„Kad galėtų tręšti tokiu būdu, ūkininkas turi turėti kintamos normos svarstykles (barstytuvą su svarstyklėmis). Alternatyva tręšimui pagal palydovines nuotraukas yra nebent ant traktorių montuojami sensoriai, kurie kainuoja apie 40 tūkst. eurų. Tačiau yra ir dar viena išeitis – speciali programėlė telefone. Ją ūkininkas gauna visiškai nemokamai. Todėl naudodamasis programėle išmaniajame telefone ūkininkas gali neturėti barstytuvo su svarstyklėmis, bet gali dirbti pagal „Geoface“ sudarytą tręšimo planą, taip pat galime įvertinti potencialų derlių, kokios yra sąnaudos jam pasiekti: suskaičiuoti lauko pelningumą. Taigi, mes atliekame daug funkcijų“, – aiškino projekto vadovas. Jo teigimu, nuotolinio pasėlių stebėjimo sistema veikia visą sezoną ir yra skirta daugiausia 100–500 ha ūkiams, nes labai stambūs ūkiai turi savas sistemas, o smulkiųjų – per maži pasėlių plotai.

Ūkininkui, kuris nori naudotis „Geoface“ sistema, reikia tik interneto ryšio ir noro. Jam užtenka per dvi minutes užsiregistruoti ir jau gali naudotis programėle. Šiais metais bendrovės paslaugos dar nemokamos, tačiau kitais metais jas tikimasi apmokestinti. „Siekiame projektą padaryti tokį, kad ūkininkas noriai už jį mokėtų pinigus“, – aiškino D. Gudiškis ir pripažino, kad kol kas projektas jų įmonei pelno neneša – pinigai tik „deginami“.

Ūkininkai tik pasidomi

Algimanto SNARSKIO piešinys

Pasvalio rajono ūkininkas, kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ pirmininkas Aurimas Garlauskas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad jų nariai kol kas labai atsargiai vertina išmaniąsias technologijas žemės ūkyje. Tiesa, kooperatyvui ypač praverčia įsirengta meteorologinė stotelė, kuri fiksuoja kritulių kiekį, temperatūrą. „Tad nuotoliniu būdu matome, kas vyksta. Stotelė labai pasiteisina, puiki priemonė“, – džiaugėsi jis.

Anot A. Garlausko, nuotolinio pasėlių stebėjimo sistemos programėlėse tenka pasižiūrėti, koks augalų žalumo indeksas, bet jomis visiškai vadovautis jie dar nesiryžta. „Žiūrėdamas į kompiuterį nepaagronomausi. Palydovinių nuotraukų, jei pasitaiko koks nors debesėlis, vaizdas vargu ar būna objektyvus. Tad agronomas negali išeiti iš lauko, technologijos jo dar negali pakeisti. Jos padeda nustatyti problemiškesnes vietas, bet vis tiek reikia apsilankyti pačiam. Agronomas per nuotolį nepadirbs. Augalą vis tiek reikia pačiam pačiupinėti“, – svarstė ūkininkas, bet pripažino, kad bent tendencijas iš programėlės nustatyti galima.

Kooperatyvo pirmininkas neabejoja, kad tik laiko klausimas, kada iš nuotraukų bus galima ir kažką giliau užčiuopti. „Tuo nė neabejoju. Juk prieš trejetą metų apie tokius dalykus kaip skraidyklės nė nekalbėjome, o dabar tik palydovinių nuotraukų analizės kokybė dar ne tokia gera“, – teigia jis.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) palydovines nuotraukas jau anksčiau pradėjo naudoti siekdama nustatyti, kiek esami pasėliai atitinka deklaruotus. „NMA tikina, kad tokie kontrolės metodai veikia, bet kiek jie veikia, sunku pasakyti. Manau, NMA ir pati suinteresuota, kad tokia stebėjimo sistema veiktų kuo geriau“, – svarstė A. Garlauskas.

Jis teigė, kad kol kas didelio ekonominio nuotolinių stebėjimų efekto nematąs. „Gal kada normaliau nustatys sintezės indeksą, žalumą, bet ar tai išspręs problemą, šiandien dar sunku svarstyti. Dabar tai daugiau žaidimas. Sistema tobulėja, ateityje gal ir bus viskas gerai“, – vylėsi ūkininkas.

Kita vertus, anot jo, technologinės pasėlių stebėjimo naujovės – tai ir ūkininkų supratimo reikalas, reikia ta nauda patikėti ir priprasti. „Ūkininkas įpratęs auliniais batais vaikščioti. Bet laikai keičiasi. Reikia ir skaitmenizuotis. Kitaip nieko nebus. Reikia dviejų dalykų – technologijų tobulėjimo ir patys ūkininkai turėtų nebijoti pasiimti planšetę ir pasižiūrėti, kas laukuose dedasi“, – mintija „Šiaurės aruodų“ pirmininkas.

Anot jo, kooperatyvo nariai žvalgosi, domisi palydovinėmis stebėjimo sistemomis, bet aklai pasitikinčiųjų tikrai nėra. „Ypač domisi jaunieji ūkininkai, apie tai šnekamės, bet kokių nors apčiuopiamų dalykų šiandien nematau“, – sako A. Garlauskas.

Jis neabejoja, kad reikia ir pačiam ūkininkui, ir programų kūrėjams tobulėti. Čia takoskyros nėra, nes vienas be kito neišgyventų. Jei niekas nesinaudos, tai nėra tikslo kurti, todėl turi būti ir grįžtamasis ryšys.

Teks pratintis

Kol žemdirbiai dar abejoja, kaip elgtis su išmaniosiomis technologijomis žemės ūkyje, mokslininkai nesnaudžia ir dirbti su jomis moko jaunimą, kuris yra Lietuvos žemės ūkio ateitis. Kaip pranešė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), jų Mokomajame ūkyje siekiama ne tik gauti derlių, bet ir propaguoti pažangų ūkininkavimą, diegti inovacijas, aktyviai bendradarbiaujant su mokslu ir agroverslu.

„Aktyvus ūkio bendradarbiavimas su VDU ŽŪA mokslininkais ir agroverslo partneriais šiandien duoda tuos vaisius, kuriais galime dalytis su kitais. Šiemet surengtoje pirmojoje lauko dienoje su mūsų verslo partnere UAB „Baltic Agro Machinery“ išbandėme inovatyvų trąšų barstytuvą. Tai visiškai kompiuterizuotas, palydoviniu ryšiu valdomas barstytuvas, kuriuo trąšos ne išcentrinės jėgos beriamos į išorę, o į vidaus pusę – taip, kaip rankomis darė mūsų seneliai. Beriant tokiu būdu trąšos tolygiau pasiskirsto, išvengiama pertręšimo, sudūrimų, chemikalų patekimo į vandens telkinius“, – partnerių suteikto naujos kartos agregato, kuriuo buvo patręšti žieminiai kviečiai, ypatumus komentavo VDU ŽŪA Mokomojo ūkio vadovas Vladas Kurutis.

Jo teigimu, inovatyvus tręšimas – ne vienintelis šiame ūkyje vykstantis pavasarinis darbas, atspindintis mokslo ir verslo bendradarbiavimo sintezę. „Šiuo metu, kai žemės ūkio mokslas vis aktyviau kalba apie bearimės žemdirbystės naudą, šį žemės dirbimo būdą išbandome drauge su savo partnere – UAB „DOJUS agro“. Kelerius metus vyksiantis eksperimentas leis realiai įvertinti tradicinę ir naująją agrotechnologijas“, – pasakojo „Ūkininko patarėjui“ V. Kurutis. – Pernai į neartą 7 ha plotą buvo pasėti kviečiai, šiemet plačiajuoste sėjamąja „Claydon“ partneriai joje pasėjo miežius su dobilų įsėliu. Kitąmet lauke liks tik dobilai, o po jų bus auginami žieminiai kviečiai.

Kai tik atlaisvės karantinas, kviesime lankytojus atvykti į Mokomąjį ūkį savo akimis palyginti, kaip atrodo tradicine ir bearime technologija skirtinguose laukuose auginami pasėliai. Mokslininkai savo ruožtu atliks tyrimus ir nustatys, kokie azoto, kalio, fosforo parametrai šių laukų dirvožemyje, koks jo humusingumas, rūgštingumas. Taip pat bus vertinamas ir derlius.“

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas

123rf nuotrauka

2021-05-16

Šaltinis

Kuo GeoFace išmaniosios technologijos gali pasitarnauti šalies ūkininkams

Naujienos • 2021 03 01

Naujų partnerysčių ir modernių technologinių sprendimų poreikį žemės ūkio sektoriuje vis labiau diktuoja aukšti aplinkosaugos reikalavimai, klimato kaita ir produkcijos kainų svyravimai. Siekdama padėti ūkininkams dirbti efektyviau ir taip išspręsti minėtus iššūkius, kompanija „GeoFace“ sukūrė naują tiksliosios žemdirbystės sistemą. Ją naudosiantys ūkininkai nuotoliniu būdu galės stebėti situaciją laukuose, gauti tikslią momentinę konsultaciją, planuoti reikalingus darbus ir prognozuoti derlių, o svarbiausia – tai galės padaryti neišeidami iš namų.

Svarbiausios „GeoFace“ naudos, kurias gaus programos vartotojai:

azoto tręšimo žemėlapių formavimas – ar jums iki šiol buvo reikalingas agronomas, kad galėtumėte tręšti pasėlius kintama norma? Su „GeoFace“ galite susikurti kintamos normos azoto tręšimo žemėlapius vos per keletą minučių ir tam nereikalingos agronominės žinios;
melioracijos žemėlapių peržiūra – jums nebereikia gaišti laiko ieškant laukų melioracijos žemėlapių – „GeoFace“ sistemoje juos galite pasiekti vos dviem paspaudimais;
derliaus prognozavimas – sunku planuoti sezono pajamas? Naudodamiesi derliaus prognozavimo įrankiu galite preliminariai sužinoti būsimas lauko pajamas;
darbas su agronomu / konsultantu – nuo šiol su agronomu dirbti dar paprasčiau: galite duoti savo laukų prieigą kitam vartotojui, kuris konsultuoja jūsų ūkį, ir gauti konsultacijas greičiau bei paprasčiau;
pasėlių purškimų, tręšimų žurnalo formavimas – pasėlių priežiūros darbai lengvai, paprastai ir greitai gali būti fiksuojami programoje, kurioje išlieka kiekvieno lauko priežiūros istorija, išlaidų struktūra ir pelningumas;
augalų apsaugos produktų, kenkėjų ir ligų katalogas – neatpažįstate kenkėjo, ligos ar piktžolės lauke? Tai padaryti padės kenkėjų, ligų ir piktžolių katalogas.

Šie siūlymai orientuoti į ūkininkus ir kitas, augalininkystės verslą praktikuojančias, įmones pasidomėti „GeoFace“ programa ir net pradėti praktinį bendradarbiavimą.

Moderniosios augalininkystės technologijos Lietuvoje

Tai, kas yra tiksliosios technologijos žemės ūkyje, yra gerai apibūdinusios mokslo institucijos. Štai VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų kolektyvas, kuriam vadovauja prof. Egidijus Šarauskis, teigia, kad „tikslioji žemdirbystė yra technologija, į vieną visumą jungianti agronomijos, informatikos ir inžinerijos žinias, praktiškai pritaikomas žemės ūkyje“.

Šių tiksliųjų technologijų kūrimą sudaro trys žingsniai. Pirmasis – tai informacijos rinkimas. Šiuo atveju ji renkama išnaudojant GPS ryšio galimybes, fotografuojant laukus, juos skenuojant, atliekant dirvožemio tyrimus ir analizuojant kitų pasaulio autorių paskelbtus šios srities mokslo darbus. Antrasis ir sudėtingiausias žingsnis – surinktos informacijos apdorojimas. Norint įdiegti tiksliosios žemdirbystės technologiją ūkininkui nepakanka žinoti dirvožemio sudėtį ir pagal tai berti daugiau ar mažiau sėklų ar trąšų. Surinktus duomenis reikia apdoroti informacinių technologijų algoritmais, atsižvelgti į priimamų sprendimų ekonominį efektyvumą bei aplinkosauginę naudą. Tik tada galima žengti trečiąjį žingsnį – pateikti rekomendacijas ūkininkams. Ūkininkas duomenis perkelia į sėjamosios kompiuterį ir lauku važiuoja naudodamasis atitinkamomis GPS koordinatėmis bei žemėlapiu, o technika kintamas produkto normas paskleidžia arba įterpia konkrečiose lauko vietose.

Naujausią augalininkystės veiklos programą „GeoFace“ siūlome vykstant revoliuciniams pokyčiams šalies žemdirbystės praktikoje. Lietuvoje ypač išpopuliarėjo tiesioginė sėja į neskustas ražienas ir daugkartiniai pasėlių purškimai trąšų, augimo reguliatorių, biostimuliatorių, bakterinių preparatų ir įvairių rūšių pesticidų mišiniais. Keičiasi Europos Sąjungos (ES) ir kartu Lietuvos reikalavimai žemės ūkio verslui, griežtinamos veiklos sąlygas. Todėl manome, kad naujos išmaniosios technologijos gali padėti ūkininkams suderinti gausybę skirtingų sprendimų, kurie yra taikomi pasėlių priežiūros metu.

Padės sumažinti agrotechninių klaidų

Ūkininkai ir kai kurie mokslo darbuotojai jau dabar yra pastebėję, kad dabartiniai agrotechninių veiksnių pokyčiai, kurie yra viešai populiarinami, ne visada turi mokslinį agronominį pagrindimą. Net ES naujosios programos nėra šimtu procentų pagrįstos išsamiais teoriniais tyrimais. Antai, siūloma griežta beariminė sistema, kurioje nelieka vietos ražienų skutimui, ir kartu įsipareigojama vykdyti naujus ES reikalavimus: 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą, 20 proc. sumažinti tręšimo normas, uždrausti ilgalaikių žolynų (pievų bei ganyklų) suarimą, siekiant juos persėti ir tokiu būdu nors 1,5–2,5 karto padidinti produktyvumą. Arba: siūloma tiesioginė sėja į ražienas, esančias žemo humusingumo priemolių dirvose, ir net trumpalaikės sausros atveju gaunama sėja į grumstuotą žemę. To pasekmė – žemas sėklų lauko daigumas ir silpnas pradinis augalų augimas.

Mes tikimės, kad nauja tikslioji technologija „GeoFace“ padės lengviau valdyti informaciją ir išvengti minėtų agrotechninių niuansų, nes ūkininkai gaus visą jiems reikalingą informaciją einamuoju laiku. Pasėliai bus nuolat vertinami ir pagal gautus rezultatus bus kur kas lengviau priimti savalaikius sprendimus.

Šiuo metu rinkoje siūlomos technologijos nėra dabartinio laikotarpio produktas. Jos pradėtos kurti prieš 25–30 metų, kuomet įsitvirtino kompiuterizacijos era. Jau tada kai kurie smalsesni bei turtingesni ūkininkai iš Vakarų Europos fermerių nusipirko šių automatizuotų moderniųjų technologijų kopijas. Pradėjus su jomis dirbti greitai paaiškėjo, kad daugelyje iš jų sudaryti algoritmai ne visiškai sutampa su Lietuvos dirvožemių klimatinių sąlygų reikalavimais. Prasidėjo programų algoritmų korektūra, įtraukiant lietuviškų ūkių informaciją. Ši korektūra vis dar tęsiama ir ji sugeneravo nemažai naujų tyrimų.

Nuo minėtų tyrimų priklausys, kokį pasisekimą įgaus ir moderniausia šio laikotarpio programa „GeoFace“. Mūsų nuomone, ji turėtų stipriai sumažinti daromų agrotechninių klaidų kiekį. Taip pat padėti nustatyti investicijų poreikio prioritetus ir netgi apskaičiuoti galimą ekonominį efektyvumą. Manome, kad šia programa galėtų naudotis net ir tie ūkiai, kurie dar nėra visiškai apsirūpinę šiai programai įgyvendinti reikalinga tiksliąja įranga. Galimybė įvertinti pasėlius, turėti aktualiausią informaciją realiu laiku ir pagalba priimti optimalius sprendimus koreguojant pasėlių priežiūros darbus per visą vegetacinį periodą yra ypač svarbi, siekiant išvengti klaidų, žinoti atskirų laukų pelningumą ir visą tai suvaldžius pasiekti geriausią rezultatą. Taigi tikrąją šios programos vertę galima atrasti tik ją išbandžius.

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Albinas Šiuliauskas

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas