fbpx

Mokslininkai ištirs, kodėl Labūnavos ŽŪB derlius yra didesnis nei vidutinis

Kol dažnas ūkis Lietuvoje siekia kuo didesnio derliaus, vienos produktyviausių Lietuvoje Kėdainių rajono Labūnavos ŽŪB meta iššūkį mokslininkams ir leidžia 2023 m. atlikti tyrimą, kodėl derlius šios bendrovės laukuose gaunamas didesnis nei vidutinis Vidurio Lietuvoje. Nors mokslininkai išvadų dar nepateikė, bendrovės atstovai jau šiandien sutinka pasidalinti praktine patirtimi, kas geram derliui svarbiausia: tinkama auginimo technologiją, būtinybė subalansuoti augalų mitybą, naudoti kuo išmanesnę techniką ar tikslius laukų duomenis?

Kalbiname Labūnavos ŽŪB agronomą Julių Mikaliūną, LAMMC Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovą, vyriausiąjį mokslo darbuotoją prof. habil .dr. Gediminą Staugaitį.

 

Kas būdinga Vidurio Lietuvos pasėliams? Koks vidutinis metų derlingumas Labūnavos ŽŪB bendrovės laukuose?

 

Profesorius habil .dr. Gediminas Staugaitis teigia, kad Labūnavos bendrovė eilę metų sėkmingai vysto žemės ūkio veiklą, turi senas žemdirbystės tradicijas, išaugina didelius ir kokybiškus augalininkystės produkcijos derlius. Ūkio dirvožemiai derlingi, žemės našumo balas eksperimentus vykdomajame lauke siekia 66-69 balus. Vyrauja sekliai karbonatingas rudžemis, kuriame karbonatai slypi 30-40 cm gylyje, todėl dirvožemis neutralios reakcijos (pHKCl 7,0-7,5). Ariamajame sluoksnyje yra labai daug judraus fosforo (P2O5 260-398 mg/kg) ir kalio (K2O 196-300 mg/kg). Lauke humuso yra vidutiniai kiekiai, jo vidurkis sudaro 2,6 %. Tokiame lauke potencialiai galima išauginti maksimalius žemės ūkio augalų derlius, pavyzdžiui, žieminių kviečių 10 t/ha ir didesnius.

Tiek profesorius, tiek ir AB „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė Dr. Gabrielė Pšibišauskienė dalinasi patirtimi: „LAMMCŽI tyrimų duomenimis Vidurio Lietuvoje (pagal AB “Linas Agro“ užsakomuosius tyrimus, 2022 m.), smėlingame lengvame priemolyje, kurio dirvos pH yra artimas neutraliam, N mineralinis žemas – 14,5-16,0, dirvoje yra vidutiniškai augalams pasiekiamo fosforo ir kalio. Dirva pasižymi santykinai mažu organinių medžiagų kiekiu, vienas iš sėjomainos augalų – ankštiniai. Minėti aspektai žieminių kviečių auginimo technologijos yra nekintantys eilę metų ir derliaus vertės nustatomos panašios 10 metų iš eilės, žieminių kviečių derlingumas dažnu atveju gaunamas apie 6 t/ha.

 

Pagal Labūnavos ŽŪB agronomą Julių Mikaliūną, Labūnavos žemės ūkio bendrovėje dirvos yra artimos

minėtam užsakomojo tyrimo bandymui. Bendrovės vidutinis žieminių kviečių derlius auginant juos pagal ekonominę technologiją 2022 m. gautas 7,9 t/ha. Bendrovės gaunamas derlius yra netgi esmingai didesnis lyginant su LAMMCŽI 2022 m. gautais rezultatais.

Svarbu tai, kad taikant dirvos derlingumo atstatymo agrotechnologines priemones augalų derliaus potencialas Labūnavos ŽŪB didėjo. Pirmines įžvalgas, kaip didėja ir kokia esminė agrotechnologinė priemonė lemia žieminių kviečių derliaus potencialo kitimą, bendrovės laukuose LAMMCŽI mokslininkai pateiks 2023 m. „Grūdo kelio” lauko dienos metu.

 

Kokia sėjomaina taikoma tiriamame lauke? Į kokius dar klausimus bus atsakyta tyrimo metu?

 

Bendrovės lauko, kuriame vyksta tyrimas, sėjomainą sudaro: 2019-2020 m. liucerna, 2021 m. žieminiai kviečiai, 2022 m. žieminis rapsas, 2023 m. žieminiai kviečiai.

 

„Dar keli esminiai agrotechnologiniai skirtumai tarp LAMMCŽI ir Labūnavos ŽŪB žieminių kviečių auginimo technologijos: laukai po pjūties yra tręšiami paukščių mėšlu kas 4 metai, pupinių augalų gausos sėjomainoje bei fosforo ir kalio tręšimo tikslinėmis normomis, karbamido įterpimu prie sėklos ir kt. Pagrindinis klausimas, į kurį atsakys LAMMCŽI mokslininkai, – dėl kokios priežasties gaunamas derlius bendrovėje yra didesnis“, komentuoja mokslininkas prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis.

 

Kiek Labūnavos ŽŪB iš viso tręšia laukų? Kaip rezultatams atsiliepė tikslusis tręšimas ir barstomosios pločio reguliavimas?

 

  1. Mikaliūnas dalinasi patirtimi: „Iš viso kasmet turime patręšti apie 1800 ha laukų, ir didžioji dauguma jų (apie 90 proc.) yra nelygūs. Kol neturėjome išmanių barstomųjų, netolygumuose tikrai pereikvodavome nemažus trąšų kiekius. Su išmaniomis barstomosiomis galime tiksliai atiduoti skirtingas trąšų normas skirtingiems lauko plotams. Tikslus sekcijų kontrolės darbas padeda mažinti trąšų sunaudojimą, netręšti kaimyninių laukų, išjungti trąšų barstomąją prie lauko ribų ir taip taupyti trąšas“.

 

Kol kas ūkyje naudojami kintamos normos tręšimai tik fosforui ir kaliui, bet ateityje planuojama naudoti ir azotinėms trąšoms. „Naudojant išmanias ūkininkavimo sistemas galime sumažinti išlaidas. Anksčiau Labūnavos ŽŪB tręšė savo laukus kompleksinėmis trąšomis po 360 kg/ha, lygiai visiems laukams, bet pasidarius dirvožemio tyrimus ir pradėjus naudoti kintamos normos žemėlapius trąšas pavyko sumažinti iki 33 kg/ha kalio trąšų ir 57kg/ha fosforo trąšų. Prie dabartinių trąšų kainų išmanusis tręštuvas dideliame ūkyje gali atsipirkti per pirmąjį sezoną“, teigia J. Mikaliūnas.

 

Kadangi bendrovės gaunamas derlius yra esmingai didesnis lyginant su LAMMCŽI 2023 m. gautais rezultatais, skirtumo priežasčių nustatymui 2023 m. bus atliekamas mokslinis tyrimas – galimo dirvos potencialo nustatymas eilę metų taikant tikslinį tręšimą fosforu ir kaliu, bei organinėmis trąšomis.

 

Kokie skaitmeniniai įrankiai planuojami naudoti ūkyje, kad tręšimas būtų dar tikslesnis?

 

2023 metais tikslių tręšimo žemėlapių formavimui planuojama pradėti naudoti išmaniąją ūkininkavimo sistemą Geoface, su kuria bus kuriami kintamos normos žemėlapiai azotinėms trąšoms. Naudojant skaitmeninę programą Geoface bus galima aiškiai matyti istorinius duomenis, ir kada kokius darbus reikia atlikti laukuose. Bus patogu priimti sprendimus ateities darbams.

 

GeoFace žemės ūkio valdymo programa turi galimybes naudoti palydovinius duomenis ir interpretuoti juos pagal išskirtinį algoritmą. Jis gali nustatyti, kiek procentaliai reikia atiduoti trąšų tam tikrose lauko vietose. Taip galima „išlyginti“ pasėlius bei netręšti vietų kurios neduos norimo rezultato nepriklausomai nuo trąšų kiekio. Pats algoritmas, paremtas FaPAR indeksu, analizuoja saulės spektro dalį, kurią sugeria augaluose esantis chlorofilas. Jis modeliuoja visas augalo augimo fazes, todėl galime stebėti augalų pakitimus nuo pirmųjų fazių ir imtis atitinkamų sprendimų dar prieš atsirandant realiai grėsmei netekti derliaus.

 

Kokios priemonės gali lemti tausų dirvos potencialo naudojimą ir jos vertės stabilumą?

 

Vertinant dirvožemį ir bei agrochemines savybes, tolimesnė ūkio laukų naudojimo strategija apima šias priemones:

1) tausojantį mineralinių trąšų naudojimą išnaudojant dirvožemio potencialą. Kadangi dirvožemyje labai daug judraus fosforo ir kalio bei aukštas žemės našumo balas, azoto, fosforo, kalio trąšų galima pataupyti, o optimizuoti jų normas tikslinga panaudoti augalų mitybos diagnostinius metodus, kaip žaliojo pigmento lapuose skanavimą, dirvožemio ir lapų tyrimus;

2) humuso (organinės anglies) ir svarbiausių maisto elementų optimalaus įnešimo/išnešimo balanso skaičiavimą. Apie ūkio laukuose vykstančius humuso, azoto, fosforo, kalio pokyčius tikslinga spręsti pagal šių medžiagų metinius ir ilgesnio laikotarpio balansus dirvožemyje;

3) potencinių dirvožemio savybių išnaudojimas tam panaudojant mikroelementus ir biostimuliatorius.

 

Ką jums reiškia tai, kad būtent Labūnavoje vykdomas didžiulės apimties projektas „Grūdo kelias“?

 

„Tikimės, kad Labūnavos ŽŪB derlingumo tyrimų rezultatai bus įdomūs tiek mokslininkams, tiek ūkininkams, tiek naujų technologijų kūrėjams. Manome, kad gerąja patirtimi ir pagrįstais mokslo ir technologijų atradimais turime dalintis. Smagu, kad tai vyksta būtent Labūnavoje“, džiaugiasi Labūnavos ŽŪB agronomas Julius Mikaliūnas.

 

Dėkojame už pokalbį.

Kiti straipsniai